
Ola ola. Seniai čia nerašiau, tai gal ir gerai priminti bus, kad dar gyvas ir sveikas. Turbūt girdėjote, kad gruodžio mėnesį išėjau iš darbo ir susikrovęs kuprinę patraukiau į Portugalijos pusę. Aš šitą nuotykį vadinu galvos pravėdinimu, nors tiek ji ir prasipučia, kai pro kambariokų žolės dūmus kartais nematai saves veidrodyje.
Didžioji kelionė prasidėjo iškart po atsisveikinimo su draugais oro uoste Vilniuje. Skrydis į Lisaboną. Šlapia, šilta, drabužiai netinkami… štai ir mano vardas ant kortelės - portugalai jau laukia manęs. Good! Anglų kalba stringa, nes nekalbėjau gerus metus. Vienas girtas, kitas amerikietis, o kitas šiaip keistas ir drovus. Taip iškart esu nugabenamas į Naujametinį vakarėlį.

Na, bet praleiskim pirmąją dalį apie mano turistinius pasivakarojimus Lisabonoje ir pereikim tiesiai prie savanorystės vienoje centrinės Portugalijos fermoje pas Guido. Kiek su jauduliuku ir neramumu nusipirkau bilietą į Santa Combo Dao, kur mane turi pasitikti fermerio žmona. Laukiu traukinio, prie manęs prieina vienuolė ir duoda susmuštinį bei sulčių pakelį. Neatsisakau ir godžiai viską suvalgau. Kokia nuoširdi šypsena pasirodė tada mano veide. Jaučiausi laimingas. [skaityt toliau…]
{ Komentarai: 9 }










