blogas prie puodelio kavos

Ola ola. Seniai čia nerašiau, tai gal ir gerai priminti bus, kad dar gyvas ir sveikas. Turbūt girdėjote, kad gruodžio mėnesį išėjau iš darbo ir susikrovęs kuprinę patraukiau į Portugalijos pusę. Aš šitą nuotykį vadinu galvos pravėdinimu, nors tiek ji ir prasipučia, kai pro kambariokų žolės dūmus kartais nematai saves veidrodyje.

Didžioji kelionė prasidėjo iškart po atsisveikinimo su draugais oro uoste Vilniuje. Skrydis į Lisaboną. Šlapia, šilta, drabužiai netinkami… štai ir mano vardas ant kortelės - portugalai  jau laukia manęs. Good! Anglų kalba stringa, nes nekalbėjau gerus metus. Vienas girtas, kitas amerikietis, o kitas šiaip keistas ir drovus. Taip iškart esu nugabenamas į Naujametinį vakarėlį.

Na, bet praleiskim pirmąją dalį apie mano turistinius pasivakarojimus Lisabonoje ir pereikim tiesiai prie savanorystės vienoje centrinės Portugalijos fermoje pas Guido. Kiek su jauduliuku ir neramumu nusipirkau bilietą į Santa Combo Dao, kur mane turi pasitikti fermerio žmona. Laukiu traukinio, prie manęs prieina vienuolė ir duoda susmuštinį bei sulčių pakelį. Neatsisakau ir godžiai viską suvalgau. Kokia nuoširdi šypsena pasirodė tada mano veide. Jaučiausi laimingas. [skaityt toliau…]

{ Komentarai: 16 }

Dabar madinga sudarinėti įvairius 10-tukus. Neseniai buvo sudarytas gyvybingiausių sąmokslo teorijų sąrašas. Todėl kilo idėja apversti mozaiką aukštyn kojoms ir pamėginti sudaryti paskutiniojo dešimtmečio gyvybingiausių mitų dešimtuką. Tai yra idėjos, kurios labiausiai buvo naudojamos politinei propagandai ir ideologijai formuoti, dėl kurių veltui buvo išmetami milijardai. Jeigu jų nebūtų, pasaulis būtų gražesnis, bet kažin ar visiems.

Kas yra mitai – paaiškinta labai valdiškai. Iš tikrųjų mitai yra ir kuriami, ir atsiranda natūraliai. Tačiau bet kokiu atveju jie yra puikus instrumentas propagandos ir viešųjų ryšių prasme, siekiant manipuliuoti viešąja nuomone. Pavyzdžiui, norint paveikti socialinių gupių nuostatas tam tikra prognozuojama linkme, įvykiai mitologizuojami, apvelkami į baisius dramatiškus rūbus, nors iš tikrųjų jų hipostazė gali būti labai paprasta ir kasdieniška. Mitais paremtos didelės farmacijos, karo, strateginių žaliavų gavybos, žemės ūkio pramonės sritys. Remiantis šiuolaikine mitologija, galima manipuliuoti kainomis biržose, sukelti naujus „burbulus“, krizes ir pan. Kiekvieno teisė tikėti ar netikėti, bet kažkodėl žmonės mitais šventai tiki.
Kita vertus, nereikėtų mitų painioti su sąmokslo teorijomis, nors tarp jų gali būti visai nedidelis skirtumas.

Taigi, propagandinių mitų sąrašas būtų toks:

[skaityt toliau…]

{ Komentarai: 5 }

Vos tik iškrenta kelios snaigės, mes iš kart puolame verkti, kad komunalininkai nevalo šaligatvių, kaltiname savivaldybę, kad koks nors atokesnis skersgatvis užverstas sniegu. Na gerai - meras Vilius ne tik skandina tamsoje miestą, taupydamas miestelėnų saugumu, bet ir gatvėms druskos gaili, o kai gausiai sninga, valymo mašinos Lietuvos sostinėje tampa retenybe. Mes pykstame ir bambame.

Tuo tarpu kaip pabūni sniegu užverstame viename didžiausių Europos miestų, kai pamatai, kad nevalyti šaligatviai visiems “dzin”, pagalvoji, kad mes dar per daug gerai gyvename ir esame per daug reiklūs ten, kur nereikia.

[skaityt toliau…]

{ Komentarai: 6 }

Ši žinutė prieš daugiau kaip pusmetį apskriejo viso pasaulio žiniasklaidą.  Iš pirmo žvilgsnio - tai nevertas didelių diskusijų aštriasiužetinis įvykis, kurį ko gero, daug kas jau ir pamiršo. Tačiau tai gali būti chrestomatinis vadovėlinis atvejis, kalbantis apie tai, kaip dirbtinai galima sukelti didžiulę paniką ir palenkti piliečių nuomonę valdžiai priimant nepopuliarius sprendimus.

Pernai vieną vėlyvo pavasario dieną Niujorko gyventojai pamatė kelis tarp dangoraižių nardančius lėktuvus, kurie, savaime aišku, didmiestyje sukėlė paniką. Po kelių akimirkų biržose krito akcijų kursai, o didesnių pastatų liftų laukimo aikštelėse nusidriekė įbaugintų niujorkiečių eilės.

[skaityt toliau…]

{ Komentarai: 4 }

Blusų turgus Gedimino 9, 2009-12-06

Ši antraštė viename iš didžiausių naujienų portalų privertė grįžti prie temos apie kaulių gripo virusą H1N1. Praėjo lygiai pusė metų nuo jo „atsiradimo” ir mūsų spėjimo, jog tai – ne natūraliai atsiradęs, bet „juodųjų mokslininkų“ laboratorijose sukurtas produktas, skirtas visuotinei panikai sukelti ir pinigėliams susižerti. Darėme prielaidą, kad tai gali būt antikrizinio plano dalis, gelbėjanti farmacininkų klaną.

Balandžio mėnesio įrašas buvo pastebėtas: jį platino elektroniniais laiškais, „google” paieškoje jis tebėra vienas populiariausių įrašų kiaulių gripo tema. LTV laidoje „Labas rytas” buvo parodytas siužetas, taip pat paskatintas šio įrašo. Straipsniai apie JAV nepriklausomo mokslininko ir eksperto Leonardo Gorovico tyrimą, kuris neva nustatė, kad virusą H1N1 sukūrė specialistai ir tyčia paskleidė, žaibišku greičiu aplėkė pasaulio elektroninę žiniasklaidą. Čia taip pat kalbama, esą ši idėja priklauso pasaulinio masto oligarchui, bankininkui Deividui Rokfeleriui.

[skaityt toliau…]

{ Komentarai: 9 }

Sako, jog bilietai į 6 “Forum Cinemas Vingis” kino sales, kur šiandien buvo rodoma geriausių “Kanų liūtų” reklamų programa, išparduoti likus dar kelioms dienoms iki renginio. :) Dėl to net paskelbti nauji seansai rytoj, lapkričio 19 d.

Regis, Lietuvoje žmonės vis labiau ima vertinti reklamą kaip meno rūšį. Paradoksalu, jog taip atsitinka būtent tada, kai dėl reklamos stygiaus uždaromas MTV Baltic.

Kažkada vienas žmogus mane bandė įtikinti, jog be reklamos gyventi būtų žymiai geriau, žmonės būtų mažiau apgaudinėjami, būtų sutaupyta beprotiškai daug pinigų, jei.. toks dalykas kaip reklama būtų visiškai uždrausta. Ar galit įsivaizduoti bent teorinį, idealų tokios idėjos įgyvendinimą? tiksliau - jo pasekmes?

Mano vaizduotė stoja kažkur ties tuo momentu, kai nebelieka nepriklausomos žiniasklaidos. Ir nesvarbu, jog “nepriklausoma” Lietuvoje tarti reikia itin atsargiai.

Garbė jos didenybei reklamai.

[skaityt toliau…]

{ Komentarai: 8 }

Atrodo, kad šis ruduo gausus ne tik bulvių ir obuolių derliumi, bet ir  staigmenomis Lietuviškoje media padangėje. Prieš  kurį laiką apie tai net blogiausiame sapne nebūtum susapnavęs, kad Lietuviškos žiniasklaidos banginiai viešai, savo leidinių puslapiuose sveikintų vienas kitą. Žinoma, kaip ir daugeliui žmonių, šis įvykis atkreipė dėmesį ir uždavė daug klausimų.

Pirmiausia norėtųsi sveikinti tokį viešai demonstruojamą bičiulišką-kolegišką solidarumą, prieštaraujantį nusistovėjusiai nuomonei, kad du didžiausi leidėjai viename tiltelyje sutilpti negali. Ko gero, liaudies išmintis teisinga: nesutaikomų priešų nebūna, kai yra bendras tikslas.

Juo labiau, matosi, kad šiame kontekste sunkmetis padarė neišdildomas korekcijas abiejų „partnerių“ nuostatose ir principuose.

O gal ne sunkmetis, gal oligarchų kontroliuojama žiniasklaida tautą veda link visų išsvajoto nacionalinio susitaikymo?
[skaityt toliau…]

{ Komentarai: 16 }

Ne, mane įkvėpė ne filmas „Jis sako taip‘‘

Įkvėpė kasdienybė, padavėjos, kasininkės, vairuotojai ir netgi pati aš. Panašu, kad gyvename taip, tarsi po sekundės išgirsime neigiamą atsakymą į patį svarbiausią savo gyvenimo klausimą. Padavėja aptarnauja taip, tarsi jau žinotų, kad tikrai negaus arbatpinigių, o jei ir gaus tai gal tik penkiasdešimt centų, o tai jai yra visai ne pinigas. Parduotuvėje taip, lyg aš būčiau vienintelė pasaulyje pirkėja, ant kurios prekės nėra barkodo, o tai reiškia, kad ji ilgiau užtruks, mažiau aptarnaus ir tai jai kažkaip neigiamai atsilieps. Vairuotojai gatvėse tokie, tarsi man vienintelei pasaulyje reikia pasukti į kairę, o visi, pabrėžiu, visi bepypsintys nespės pamatyti, kaip gimsta jų kūdikis. Ir aš pati tarsi žinočiau, kad niekada nesusirasiu svajonių darbo, niekada neturėsiu savo ir tik savo namų, niekada mano princas nebus svajonių princas, niekada nenumesiu tų nereikalingų kilogramų, niekada neišmoksiu tobulai visų kalbų, kurias noriu išmokti ir t.t.

Na, dar vienas įkvėpimas buvo apsilankymas Vilniaus darbo biržoje. Ir kaip mes galime tikėtis pozityvesnės ir optimistiškesnės visuomenės, kai netekęs darbo yra priverstas lankytis ten. Tas tamsus koridorius, tie smulkiom raidelėm parašyti ir ant durų priklijuoti užrašai, ta 20 vatų lemputė, tos vos kelios kėdės prisėsti, tie nesuprantami paslaugų aprašymai. Turi būti visiškas optimistas iki kaulų smegenų, kad nuvykęs ten galėtum pagalvoti, jog ten tau pasiūlys tokį darbą, apie kokį visą gyvenimą svajojai. Gerai, jei tau pakliuvo smagi konsultantė, bet o jeigu ne? Tada visas tikėjimas šviesia ateitimi gali galutinai sunykti.

Kodėl mūsų gyvenimuose tiek daug pesimizmo ir negatyvizmo? Kodėl parduotuvėje paklausus, ar turi prekę X tau atsakys tik vieną trumpa, tylų, beveik sumurmėtą ne. O gal galėtų atsakyti „ Šiuo metu ši prekė keliauja pas mus, ateikite po pusvalandžio ir me galėsime jums tai pasiūlyti“? Atleiskite už įžūlų eilinį pavyzdį, bet, pavyzdžiui Turkijoje ar Ispanijoje panašaus atsakymo ir sulauksi. Na, taip ten irgi yra išimčių, ten irgi moterims būna pms, o vyrams pralaimi jų futbolo komanda.

[skaityt toliau…]

{ Komentarai: 17 }